Dabar mes maudomės žiedų jūroje… Tas tvanas ilgai nesitęs. Tada pamatysime, kad daugybė žiedų neužmezgė vaisių. Nespėjo? Kenkėjai pagraužė? Ar gamta numatė, kad didelio derliaus šiemet neužaugins?
*
Bet taip bus vėliau. O dabar mes gyvename viltimi. Rudenį pasodinau (po daugelio metų…) braškių. Po žiemos krūmeliai buvo kažkokie suvargę… O dabar pasižiūriu – žydi! Ir yra viltis, kad bus bent viena kita uogytė. O jei ir nebus, aš jau pasidžiaugsiu – buvo viltis!
*
Jaunieji mano draugai! Žydėkite! Suteikite vienas kitam viltį. Dabar būkite gražūs, patrauklūs, nes dabar jūs turite didžiausią turtą – jaunystę. Po to gyvenimo vėtros gal nebus jums palankios, bet jūs prisiminsite, kaip dainoje pasakyta: „… bet jo gyvenime buvo beprotiška rožių pasaka…“.
*
Jūs gražiai žydėkite, teisingai! Nereikia skubėti, nereikia nieko skubinti. Man patinka įspėjimas vairuotojui: „Nevažiuok greičiau, negu skrenda tavo angelas sargas…“. Žydėjimo nereikia skatinti. Jei teisingai žydėsite, tai gal ne šiemet, gal po metų, dviejų, … dešimties vaisiai bus ne tik užmegzti, bet ir užauginti, subrandinti. Yra skirtumas – tik užmegzti ar ir užauginti.
*
Dabar yra žiedų metas. Vilčių metas… Pasimėgaukime!
Atsakymai
Burgis, 2012-05-07 09:33:35
Pasidžiaugiantiems…