Pamiškėje stovėjo būdelė… Atėjo vienas – aprašinėjo. Atėjo kitas – aprašinėjo…
Man sunkiai sekasi suprasti, kas tai per žmogiukai…
*
Seimo pirmininkas siūlo etikos kontrolieriui V.Sadauskui trauktis iš pareigų, nes negalima prašyti išsiaiškinti, kiek žydai nužudė lietuvių. Kiek lietuviai nužudė žydų – galima. Kiek rusai nužudė lietuvių – galima. Kiek lenkai nužudė lietuvių – nežinau, ar galima. Kiek lietuviai nužudė lenkų – nežinau, ar galima…
*
Tikrai žinau, kad galima didžiuotis (būtina didžiuotis!), jog Vytautas Didysis su kariauna nusigavo iki Juodosios jūros. Kaip nusigavo? Be kraujo, be ugnies, be plėšikavimų? Bet juk paminkle tai su kardu!
*
Žmonės yra keisti… Politikoje žmonės – dar keistesni. Niekada nesuprasi, ar jie patys taip galvoja, ar jiems kažkas patarė (liepė) taip galvoti. Niekada nesuprasi, kuris kurį užpuls ir kuris laimės.
*
O daryti tokią prielaidą, kad V.Sadauskas užkliuvo tuo, jog beveik „įveikė“ Baršauską, juk negalima? Tai aš ir nedarau! O daryti tokią prielaidą, kad Baršausko neįveiks nei Seimas, nei Vyriausybė, nei jo disertaciją palaiminusieji, galima? Aš jau viešai tai pasakiau. Ir dabar tik stebiu…
Atsakymai
Rasa, 2018-02-09 23:37:22
Mhm… Belieka nusispjaut.
Kai mane apninka nelinksmos mintys, kartais sakau sau: “įsikišk tu jas į sub…” Bet paskui pagalvoju, kad nebetilps, ten jau ir taip visko pilna. Ir diplomas, ir rožinės mintys apie ateitį ir princas ant balto arklio…
☺
Labos nakties visiems ir gero ateinančio savaitgalio ☺
x, 2018-02-10 12:39:07
O mane liūdina žmogaus likimas bendru žvilgsniu. Gimsti silpnas ir bejėgis, nieko nemoki, nieko neišmanai, bet vistiek laimingas. Augi, kaupi jėgas, žinias ir patirtį, kad kuo daugiau suprastum ir jaustumeisi saugesnis, stipresnis. Pasensti su didžiule patirties ir žinių kraite, kuri turėtų padėti suprasti gyvenimą, o pasirodo, kad nieko ji nepadeda. Vėl esi silpnas, nesaugus, neišmanantis ir laimės skonis su kartėliu.
Rasa, 2018-02-10 14:09:52
Žmonės keisti, sakot. Bet jie ir tokie gražūs! Nuo pat mažens…
Važiuojam su mažąja (3m.) vakar vakare ir mašinoje kalbamės. Ji sako:
– Tavęs Brunas laukia.
Bruno tai mano šuo. Ji vadina mane Bruno močiute, nes močiučių turi ne vieną ir reikia jas kažkaip atskirai įvardinti 🙂
– Taip, – sakau,- ir tavęs jis laukia.
– O mano Tiksytės nėra, – staiga surimtėja. Tiksytė buvo nuostabiausia pasaulyje pas juos gyvenusi laukinė plėšri šeškė.
– Ji nurimo.- priduria. Patyli. Nenoriu taisyti, kad “numirė”, nes man jos pasakymas milijoną kartų gražesnis už mūsų, suaugusių, vartojamą. Tyliu ir aš.
– Ji atsigulė ant šonelio (prideda rankytę prie skruosto, parodydama kaip) ir užmigo. Ir viskas.- vėl patyli.- Nurimo… Ir diedukas (čia ji mano tėtį turi galvoj) taip. Nurimo… Ir nėra…
Minutei nutylam abi. Širdy tik meilė ir švelnus liūdesys. Ir toks tyras natūraliai paprasto grožio pajautimas… Gyvenimo. Ir net nurimimo…
Rostanas, 2018-02-10 21:22:32
Aš irgi nesuprantu kai kurių žmonių… Gyvename tik vieną kartą. Tai kodėl kunigai atsisako savo gyvenimo ir šeimos vardan (žmogaus įkurtos) organizacijos? Kodėl Dalia, Vladimiras ir daugybė ES veikėjų atsisako savo gyvenimo ir šeimos vardan darbo?
Yra sakoma, kad tarp proto ir rankų yra Širdis. Greičiausiai ir vėl bus žalojama Širdis, tik šįkart tol, kol ji visam laikui išnyks iš žmonių gyvenimų… Širdis yra tai, kas išskiria žmogų iš robotų. Holivudiniai filmai apie robotus yra su gilia mintimi apie ateitį…
Vida, 2018-02-15 19:51:56
Mir-ti – rim-ti. Anūkė žino, ką kalba.