Gimnazistai vestibiulyje žaidė… Dėlionę išmėtytą paliko ant stalelio. Atėjo mano penktokai į kursus, rado dėlionę ir šį raštelį:
O prieš porą savaičių, kai tų penktokų paklausiau (apie tai jau rašiau…), kokia yra svarbiausia tualeto naudojimo taisyklė, vienas vyrukas ryžtingai, garsiai, mūsų pianistei girdint, išrėžė: „Svarbiausia – neapmy… unitazo krašto!“
Kaip dabar raštelį radusiems paaiškinti, kurie žodžiai tinka viešai sakyti, rašyti, o kurie – ne? Pažiūrėkite, norėdamas paaiškinti aš jau pažeidžiu nerašymo taisyklę… Bet gal geriau čia, o ne kur kitur pažeisti?
Būkite geri, pasakykite vaikams, kad žinoti žodžių (šū…, ble…, kur…, nach…, pi…, by… ir kt.) reikšmes reikia, bet jokiu būdu – girdite – jokiu būdu! – jų nei garsiai ištarti, nei kur nors parašyti negalima!
Atsakymai
D., 2010-02-03 23:00:07
Manau jog žodis šū*** nėra jau toks blogas palyginus su tais kitais. Kad tik keiktūsi tuo žodžiu. Pvz. Vokietijoje to žodžio atitikmuo scheisse labai dažnai vartojamas ir jie nieko blogo tame nemato, taip keikiasi per tv, filmus ir kitur. Apskritai ten tokių baisių keiksmažodžių kur neleistų per tv labai mažai. Juk ir Lietuvoje jei nebūtų tų mongolinių keiksmažodžių ar daug jų turėtume? Jei sureikšminsi tai tie žodžiai gal ir skambės baisiai, pvz. mūsų kaimyno pavardė yra Bybartas, mums tai įprasta ir normalu, o kai kas išgirsta pirmą kartą tai juokiasi. Anksčiau pavardė Gaidys niekam nekliūdavo, dabar jau mokykloje iš jos šaiposi, suformuota kažkokia nuomonė. Gali atsitikti taip ir su Ūsu.
Rasa, 2010-02-03 23:08:28
Prieštarauju, gerbiamas teisėjau!
Jei pūzlė buvo š…, o ne pūzlė, tai nieko jau čia ir nepadarysi… Negi jie rašys: “fekalija čia, ne pūzlė” Gavniukas gausis vis vien, gerbiamieji…
D., 2010-02-03 23:24:27
Dar atsiminiau tą istoriją su ištiktuku pyst. Kai atrodė jog tai negalima vartoti, buvo negražu, o dabar jau niekam nekliūna. Kaip sakant nieko nenustebinsi. Manau taip ir su tais keiksmažodžiais kuo daugiau drausi ar aiškinsi jog tai negražu tuo daugiau vaikai jį naudos įžeidimui. Juk jie tai namuose girdi kiekvieną dieną (žinoma ne visi).
neringa, 2010-02-04 06:29:16
Tevai yra geriausias pavyzdis,ju kalba,ju manieras vaikai dazniauisa imasi imituoti.
Manau reikia iskiepyti vaikui ,kad vartodamas visus tuos…..jis paprasciausia atrodys,kaip nepraustaburdis staciokas,ir nieko “cool” tame nera.
Briedis, 2010-02-04 08:54:13
Rasa nu nu nu
Padoriuose namuose net kelnės yra nepadorus žodis, reiktų sakyti bliumhozai arba bent jau apatinė kostiumo dalis.
O tu čia šūdas, šūdas…
Geležinė ranka, 2010-02-04 08:56:58
Na o man atrodo, kad nežmonišką įtaką šioje situacijoje daro internetas. Jei konkrečiau, tai baisiai Lietuvoje išpopuliarėjęs ctv.lt, kuriame vyrauja šū** kultas, ir visi “eina n*” pateikiama kaip kalbos normas atitinkantys dalykai. Tiesa, ten visa idėja yra kitokia, bet kas kaip nori, tas taip priima, o jei priima, reiškia mėgdžioja. Tai nėra vienintelė priežastis, žinoma, bet kaip vienas gan esminis argumentas galėtų būti..
Manfredas, 2010-02-04 09:56:18
Jeigu mano vaikas namie sakytų “bliumhozai” vietoj kelnių – pro duris neįsileisčiau…
Giedrius M, 2010-02-04 10:28:23
Net keiksmai yra kalbos dalis. O čia žodis š… pavartotas tikslingai ir teisingai. Kokia būtų kalba skurdi, jei gimnazistai būtų galėję parašyti tik “šita puzle nepatiko” arba “šitas galvosūkis nevykes”? O dabar yra perteiktos ir emocijos, pasipiktinimas ir t.t.
Aišku, formalioje aplinkoje tokių žodžių naudoti nereikia. Kaip ir nereikia žemaičiuot, kalbėt tarmiškai, naudoti svetimybes ir t.t. Manau, kad dauguma gimnazistų šito prie svarbių svečių nepasakytų.
Lina, 2010-02-04 11:28:50
Palaikau p.Burgį. Turi būti žodžiai, rašomi tik ant tvorų ir panašiose vietose, kurių išauklėtas žmogus nepasakys ir be būtino reikalo neparašys. Ar bliumhozai, ar kokie kiti š* – visuomenės susitarimo reikalas, bet turi būti.
nesvarbu, 2010-02-04 11:57:12
“O vei! kaip kiek išminties užaugdami gavom,
Ir darbeliai su vargeliais jau prasidėjo;
Štai tuo žirgai su lėlėms į šūdą pavirto.”
“Ir, kaip mūsų glūpi galvijai stipt užsigeidęs,
Kiaulėms ant garbės vis kiauliškai šūdinėja.”
pritariu Donelaičiui 😉
sonata, 2010-02-04 12:59:48
Na nepadoriai “kvepianti” tema, bet turiu pastebėt, kad “mano laikais” berods 7-tam KTU bendrabutyje tualete puikavosi užrašas “Mėšle, š.k į skylę”. Fe, žinoma:)
šaltukas, 2010-02-04 13:12:25
o “pūzlė” – niekam neužkliuvo? juk tai – dėlionė! (apie š… tai visa diskusija išsivystė… O dėl š… – pritariu Giedriaus nuomonei)
D., 2010-02-04 14:36:08
šaltukui: ką vaikai mato parašyta ant dėžutės taip ir vadina. Juk ant dėžutės didžiausiomis raidėmis parašyta puzzle, o dėlionė vos įžiūrimomis raidėmis ant lipduko parašyta.
Povilas, 2010-02-04 16:32:41
Buvo laikai, kai aristokratai džiūgavo, į alkanų liūtų narvą įmetus vaiką, po to – jo motiną… Spaudoje šmėstelėjo, kad Daktaras yra sėbrui (-ams) gyvam(-iems) nudyręs odą… Viskas keičiasi… Neužilgo laikas, kai sniegas visur į šūdą pavirs…
Rokas, 2010-02-04 22:33:20
Na Donelaitis iš tikro parašė, kad “putodams sniegs visur į nieką pavirto”, nors jo “Metuose” ir pasakėčiose žodis š… pavartotas ne kartą. Pavartota ir daugiau žodžių (tiksliai nepacituosiu): Jau ir ponų vaikai kaip kad ir būrų per užpakalį gauna už tai, kad į kelnes męža.
Saula, 2010-02-04 23:11:25
O a6 sugrįšiu prie pirmojo žodžio:-)
Iki šiol man liežuvis nesako šito „š…“. Keičiu į „šlamštas“ ar pan. Sūnus irgi jo netardavo, bet po Tennessee Williamso „Katė ant įkaitusio stogo“, suskaičiavęs, kad tas „š…“ pavartotas ten per 10 kartų, drąsiai jį taria. Ką čia tėvai. Menas – jėga 🙂
Rasa, 2010-02-04 23:44:02
Aišku aš suprantu, kad mes atsieit suaugę, “protingi” ir “kultūringi”. Ir pritariu Linai, kad turėtume (teoriškai) mokyti, kaip ji sako: “Turi būti žodžiai, rašomi tik ant tvorų ir panašiose vietose, kurių išauklėtas žmogus nepasakys ir be būtino reikalo neparašys” 🙂 Tik praktiškai beveik visi paaugliai, klausydami tokių pamokymų, net jei iš pagarbos nieko jums neatsakys, žinot, ką pagalvos? Ogi paprastai: “Išsitrink tu galvą…” Jei netikit, paklauskit, jei nežinot ką tai reiškia, irgi pasiklauskit :))))
Bet, aišku, mes juos auklėjam, auklėjam… Kas kaip mokam… :)))
Sonatai: mano mokymo įstaigoj irgi buvo parašyta: “Broli lietuvi, lietuviško krašto, ši…i į skylę, o ne ant krašto!”
Povilas, 2010-02-05 09:19:09
Rasai: iš tikrųjų – ką reiškia “Išsitrink tu galvą…”. Esu baisiai atsilikęs: sykį ant savo daugiabučio sienos pamačiau užrašus: cool, super cool, europe cool; žodžiai aiškūs, bet “širdimi nieko nejaučiu”…
Ramunė, 2010-02-05 09:25:56
Aš pastebėjau, kad pačius baisiausius keiksmažodžius savo kalboje vartoja vyrai. Visada užduodu sau klausimą, kam inteligentiškiems vyriškiams to reikia. Esu išgirdusi, kad tai labai vyriška, kad taip išsikrauna ir t. t. Tiesiog įdomu, kaip į besikeikiančius vyriškius žiūrima vyriškoj kompanijoj? Tikrai nemanau, kad vieni kitiems duoda pastabas. O, kaip žinia, pavyzdžio galia milžiniška. Į ką lygiuojasi paaugliai? Tikrai ne į nesikeikiančius ar moralizuojančius mokytojus ar direktorius.
Rasa, 2010-02-05 10:02:08
Povilui: tai tu vaikų paklausk, jie tau normaliau paaiškins 🙂 Tai, kaip tu sakai, reikia “jausti” :))) o maždaug: nenusikalbėk, nesvaik, kalbi visiškas nesąmones (bet tai ne visai tikslu), žodžiu vartojama maždaug: “Issitrink galvą tu idijote, nusibodai su savo pezalais” (čia iš jaunimo kalbos 🙂
Kiekviena karta turi savų pasakymų, jei atsilikai, paskaityk jaunimo žodyną, atrodo kriu.lt 😛 Sužinosi, net kas yra fakizauras… Na kas gi mūsų laikais fakino dinozaurus? 🙁 Gerbėm mes juos, domėjomės…
Burgis, 2010-02-05 10:52:02
Matote, kai kurie iš svetainės pašnekovų linkę vartoti visus žodžius…
***
Žinau tokią nuostatą: mene viskas galima. Buvo toks spektaklis „Ragatkė“ – nepatiko: aktoriai visą laiką keikiasi, bet tokiais pusiau tikrais keiksmažodžiais… Nei žuvis, nei mėsa.
***
Kažkada klausiau gero režisieriaus pamokymų studentų teatro trupei, kuri scenoje vaidino nuogus, apsivilkę kūno spalvos triko. Režisierius sakė: jei jau nori suvaidinti nuogą, tai ir vaidink nuogas! Būdamas stažuotėje Danijoje mačiau nuotraukas: tikrai, moksleiviai vaidina visiškai nuogi…
***
Taip bandoma pateisinti ir keiksmažodžius, nešvankybes literatūroje, kine. Aš prieš! Manau, kad tiesiog kūrėjams trūksta talento…
Rasa, 2010-02-05 12:29:29
Burgiui: na jau nemanau, kad kas nors linkę vartoti visus 🙂 Keiktis yra blogai, pritars visi, net vaikai. Ar reikia stengtis nesikeikti? Reikia… Bet kartais neišeina, iš visų mūsų gerų norų ŠNIPŠTAS (nevartoju š… , matot? :))) gaunas… 🙂
01, 2010-02-05 12:41:24
Visų pirma, turime išmokti kalbėti lietuviškai, o kai pradėsime tai daryti, tada neliks ir jokių keiksmų, nes lietuvių kalboje jų paprasčiausiai nėra!..
Ramunė, 2010-02-05 12:50:31
Tai kas pasakys, kaip vyrai reaguoja į besikeikiančius vyrus? Besikeikiančius pačiais baisiausiais, iš mongolų-totorių į rusų kalbą atėjusiais? Čia Donelaičio poemoje “Metai” minimas š….. yra pats nekalčiausias.
Rasa, 2010-02-05 18:04:29
01: yra toj lietuvių kalboj, yra… Dar ir kokių! Kas keikiasi, tas moka visom kalbom.. 🙂 Bet čia tai jau aš nesakysiu, nemokysiu ponų keiktis lietuviškai, pardon. Be to, nepagalvokit nieko blogo, aš tikrai šiaip tai nesikeikiu… Man taip atrodo.
O., 2010-02-05 21:55:20
Lįsk tu padvėsusio vabalo blauzdon. :)))
Briedis, 2010-02-08 13:49:09
Kol dar neužsidarė tema jaučiu norą pasiaiškinti kodėl pavartojau „draudžiamą“ žodį, rašydamas į gerb. Burgio svetainę.
Mano giliu įsitikinimu sąvokos susiję su tualetu lietuviams nebuvo nei negražu nei nepadoru. Šie žodžiai vartojami i pagal jų paskirtį ir kaip frazeologizmai nusakantys ką nors purvino, nešvaraus (šūdinas kiemas), nevykusio (šūdas ne vežėčios) arba praskiesto, neskanaus ( alus kaip myžalas). Kas kita seksualumo reikalai, ten visad buvo sfera sacra..,
Tarpukario atsiradus naujam elitui ( jei norit galit vadinti šviesuomene), nors patiems dar iš kišenių žagrių rankenos styrojo, bet žūt būt magėjo atsiskirti nuo valstietijos luomo. Atsiskirti viskuo – manieromis, apranga, leksikonu… Tie dalykai kurie jų tėvam buvo natūralu, jiems tapo nepadoru. SU kelnėm gal kiek užlanksčiau, bet yra iš ties kuriozinių pavyzdžių. Tarkim daugelyje šeimų yra nevartojamas žodis Tėvas. Jis pakeičiamas kažkokiu minkštalu „tėvelis“ arba nė pusės tiek svorio neturinčiu „tėtė“.
O., 2010-02-08 17:26:23
Briedžiui
Bet juk namie nesakoma ir “Motina”. O “mamytė”, ar bent jau “mama”. Kur čia jūs matot problemą?
Lina, 2010-02-08 22:55:23
Irgi Briedžiui
O kodėl tarpukario elitą ir jo papročius dabar reikia užmiršti, ar vėl grįžtam prie žagrės?
Pavėluota gal pas mus ta šviesuomenė, palyginti su kitais kraštais, bet geriau negu nieko.
petras, 2010-02-09 10:21:27
labai normalus užrašas. ir dėlionė smagi, gal veikt nebuvo ką.
Briedis, 2010-02-09 12:58:37
O: Aš tikrai negalvoju, kad tie tėvai į kuriuos kreipiamasi „tėte“ yra kuo nors blogesni už tuos į kuriuos kreipiasi „Tėvai“. Be to žodžius su svoriu reikia atsargiai vartoti. Aš ne problemą matau, aš tik pabandžiau rekonstruoti mechanizmą ir priežastis kaip žodžiai kurie buvo padorūs Donelaičiui, tapo nevartotini Jums. Jei tas pats galioja ir žodžiui Motina ( nors tuo šiek tiek abejoju), tai tik juo labiau sustiprina mano prielaidas apie šį virsmą. Kaip stiprūs, aštrūs, gal kiek gruboki senoviniai žodžiai dabar tapo už viešo vartojimo ribų.
Linai: Aš tikrai nesiūlau užmiršti tarpukario šviesuomenės ( elito). Norint tokiu būti, jie tiesiog privalėjo kažkaip atsiskirti nuo savo šaknų. Tik galvoju kad tai kas buvo aktualu jiems, nebėra aktualu mūsų laikais. Dabar gal net kiek madinga didžiuotis savo valstietiškom šaknim. O prastuomenė vartojau jau visai kitokį leksikoną…
Na ir dar. (Dabar jau leisiu sau moralizuoti) Kas tinka šnekamajai kalbai netinka rašytinei ar viešai kalbai. Aš tokių žodžių tikrai nevartoju ir nebūčiau vartojęs rašant viešai, bet laikau, kad tema ir kontekstas tai leido… Be to jei jau keikiesi – tai keikis ir negalvok, kad vieną raidę pakeitus jau viskas padoru gaunas. Nei žuvis, nei mėsa.
petras, 2010-02-09 13:09:25
senų senovėj, kai lietuviai nenaudojo rašto ir dar seniau. kalba buvo labai svarbi ir žodžiai turėjo labai didelę reikšmę. todėl žmonės nekalbėjo betkaip ir betką. kiekvieną žodį reikdavo pasvert. dabar šiais laikais, kai informacija gaunama raštiniam, vaizdiniame ir garsiniame pavidaluose su kiekvienu žingsniu ir posūkiu, žodis nebeteko tokios didelės svarbos, neteko savo svorio. dabar rašoma, kalbama vos ne kaip norima, naudojama belenkiek keiksmažodžių (mongoliškų-rusiškų dar prisibijoma viešumoj),o tokių vakarietiškų kaip fuck, tai labai atvirai. toks jau tas gyvenimas. viskas keičiasi ir progresuoja. kitaip mes vis dar sėdėtumėm akmens amžiuj su keturiais žodžiais 🙂 gerai tai ar blogai nžn.