Kam mums teikia informaciją, ką nors apie ką nors rašo ar sako žiniasklaidos terpėje: žurnalistai, publicistai, eseistai, beletristai ar tiesiog žmonės, gavę tam teisę ar progą?
*
Pagalvoti apie tai paskatino TV3 laida, kurioje žurnalistas Artūras Račas primygtinai klausė: „Ar „Akistatos“ vedėjas K. Krivickas yra žurnalistas?“ Niekas iš pašnekovų taip ir neatsakė, o aš galvojau, ko iš tiesų klausia A. Račas: ar K.Krivickas turi žurnalisto diplomą? ar K. Krivickas dirba taip, kaip dera žurnalistui?
*
Žinau ne vieną žmogų, daug metų dirbantį žurnalistu, bet nebaigusį jokių, ne tik žurnalistikos, aukštesnių mokslų. Tai gal jie netikę žurnalistai? Tai kodėl redaktoriai nepasirenka diplomuotų? Tai gal tie diplomuotieji dar blogesni?
*
Kas universitete moko žurnalistus? Žurnalistai. Patys geriausi žurnalistai? Ar tikrai? Ko moko žurnalistus? Kodėl rašytojais tampa nemokyti būti rašytojais, o žurnalistais gal negali?
*
Žurnalistas, rašytojas, muzikantas, kompozitorius, mokytojas, gydytojas turi būti „iš Dievo malonės“! Jis toks jau turi būti vos gimęs! Visi mokslai – gerai, nepakenks, bet negimusiam „iš Dievo malonės“ jokie mokslai nepadės! Kaip, beje, ir staliui, kulinarui, auklei…
Atsakymai
Burgis, 2011-03-08 10:31:09
Temos reitingams…
Irena, 2011-03-08 11:06:46
Na, šiaip jau žurnalistais vadinami Žurnalistų sąjungos nariai (nepainioti su žurnalisto diplomu!!!). Šios sąjungos nariai, kaip ir gydytojai, pasižada laikytis žurnalisto etikos principų ir Lietuvoje bei ES galiojančių teisės aktų. Kai Žurnalistų sąjungos narys nusižengia žurnalisto etikai, sąjunga jį nubaudžia – skelbia įspejimus, papeikimus, o dėl labai didelių nusižengimų ar nuolatinių nusižengimų šalina iš Žurnalistų sąjungos.
Kai rašantis asmuo nėra Žurnalistų sąjungos narys, jis gali nesilaikyt jokių etikos ir moralės principų ar teisės aktų nuostatų, tačiau Žurnalistų sąjunga, t. y. kiti žurnalistai, jam jokio poveikio daryt negali – neturi tam priemonių. Žurnalisto nuskriaustam asmeniui ar įstaigai belieka privačia tvarka kelti atitinkamam žurnalistui bylą. Tačiau bylinėtis su žurnalistais, ypač eiliniam piliečiui, yra beprasmis reikalas, nes ne tik nelaimėsi, bet ir būsi dar labiau apdergtas, nes iš keršto tie rašeivos iškapstys ir tavo pobobutę, kuri praeitame amžiuje su ulonu miegojo, ir sesers vyro žmonos arklį, kuris vienoj pievoj su kokio nors Daktaro arkliu ganėsi, ir kitus, atseit, tavo nusikalstamą prigimį įrodančius faktus, ir tau beliks tik nusižudyti – tavo gyvenimas bus galutinai sugriautas.
Todėl tegalima daryt išvadą, kad Lietuvoje įsigalėjus mediokratija. Šalį valdo rašinėjantys žmonės, kurių sudrausmint, jei jie meluoja ar šmeižia, praktiškai nėra priemonių. Todėl jei rašantis žmogus, ypač talentingai rašantis, nusprendė kažką savo kūriniais nuvaryt į aną pasaulį ar išmest iš valdžios – jo auka gali save jau laikyt lavonu, nesvarbu, fiziniu ar virtualiu.
Taigi, gal geriau rašytų ne talentingas, o sąžiningas? Nors, aišku, idealiausias variantas, kai rašo ir talentingas, ir sąžiningas, tačiau deja, deja…
Ačiū, kad skyrėte laiko mano samprotavimas perskaityti.
MariusM, 2011-03-08 11:15:34
“iš Dievo malonės” tai jau bus Žurnalistas, Rašytojas, Muzikantas, Kompozitorius, Mokytojas. O ir be “Dievo malonės” žmonės gali būti žurnalistais, muzikantais, mokytojais… ir tikrai ne blogais, tačiau negerai, kai žmonės gretina krivickus su žurnalistais, zvonkus su kompozitoriais…
Nepris, 2011-03-08 11:40:39
Joks diplomas nėra pakaitalas pašaukimui. Dažnai diplomai tik trukdo siekti to, kas žmogui iš tikrųjų svarbu. Jei pasigilintume į žodžio “kvalifikuotas” reikšmę, tai jis pirmiausiai reiškia apribojimus. Taigi, “kvalifikuotas specialistas” yra žmogus, apribotas savo specialybės. Todėl kiekvienas, įsikibęs į savo diplomą ir pareigybes yra apribotas dvigubai.
Kad kūrybinė energija eitų laisvai, žmogus turi būti atviras ir turi norėti pirmiausiai duoti. Šaltinio vanduo surūgsta net auksiniame ąsotyje. Jei stebėsime dirbančius iš pašaukimo, tai tą ir matom — kad jie veikia plačiu mostu, laisvai, ir dega noru kažką sukurti ir duoti, dažnai net pamiršdami paprašyti priderančio atlygio.
Žmogų, į kažkokią veiklą įlindusį dėl naudos, visada labai lengva atskirti. Jo veiklos rezultatai bus, geriausiu atveju, “vidutiniški” — žmonėms neneš nei laimės, nei pasitenkinimo. Toks žurnalistas gal ir surinks faktus, gal ir išdėstys juos į logišką grandinę, bet žmonėms nuo tos informacijos liks labai prėskas skonis, ir bus visai neaišku ką su ja daryti. Taip yra dėl to, kad į darbą žurnalistas įdėjo vien tik savo godumą (pinigams, žinomumui, šlovei) ir nei lašo aukštesnės sąmonės (meilės žmonėms, pasauliui, tvarkai).
Mindaugas, 2011-03-08 11:54:32
Nėra žurnalistų,yra tik korespondentai.
Evaldas, 2011-03-08 12:13:41
Bandau atsakyti į antros pastraipos klausimą: “Jei jau diplomuotas ISTORIKAS A. Račas paklausė, ar diplomuotas ŽURNALISTAS K. Krivickas yra žurnalistas, tai atsakymas peršasi savaime…”
Valdas, 2011-03-08 16:38:29
Bet diplomas ir išsilavinimas nėra tapačios sąvokos… Daugelio “publicistinių” laidų vedėjų išsilavinimas kelia abejonių. Ypač (žurnalistinės) etikos disciplina buvo nepopuliari jų studijų (kokios jos bebūtų) metais…
NiekurNeiva, 2011-03-08 17:11:16
Žvelkime linksmiau, pvz.:
žurnalistai – tai tie, kuriems šiandien Blynų diena,
publicistai – tai tie, kuriems šiandien Kovo 8-ji.
Pirmiesiems tai diena-šventė “kūnui”,
antriesiems – “dvasiai”.
Skanių tulpinių blynų, kvapnių blyninių tulpių!!
NiekurNeiva, 2011-03-08 17:42:54
TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNAS:
žurnalistas,
žiniasklaidos darbuotojas – laikraščio, žurnalo bendradarbis, radijo, televizijos darbuotojas;
žurnalistikos specialistas.
žurnalistika:
-
visuom. veiklos sritis, apimanti informacijos rinkimą, dorojimą ir platinimą žiniasklaidos priemonėmis;
-
tos veiklos produkcija (žurnaluose, laikraščiuose išspausdinti straipsniai, parengtos radijo, televizijos laidos).
publicistas,
rašytojas, žurnalistas, kuriantis publicistinius kūrinius.
publicistika [vok. Publizistik < lot. publicus – viešas, visuomeninis],
raštijos rūšis – aktualios visuomen. politinės, ekonominės, kultūr. tematikos,
ryškaus tendencingumo kūriniai (dažn. straipsniai), kuriais stengiamasi veikti visuomenės pažiūras.
korespondentas [vok. Korrespondent < lot. correspondeo – atsakau, pranešu]:
-
spaudos, radijo, televizijos bendradarbis, rašantis korespondencijas;
-
tarnautojas, susirašinėjantis įstaigos ar įmonės reikalais su kt. įstaigomis;
korespondencija [lot. correspondentio < correspondeo – atsakau, pranešu]:
-
publicistikos žanras, kurio objektas yra konkretus įvykis; trumpa žinutė apie tą įvykį;
-
pašto siuntų visuma (laiškai, laikraščiai);
-
susirašinėjimas laiškais;
Artūras Račas, 2011-03-08 23:19:39
Gerbiamas Bronislovai, klausimas buvo retorinis… Aš tik norėjau, kad TV3 žurnalistams vadovaujantis gerb. S.Babilius tiesioginiame eteryje aiškiai pasakytų, kas jo nuomone, yra žurnalistika. Labai džiaugiuosi, jog iš dalies atsakė.
Kas yra žurnalistika ir kaip turėtų dirbti žurnalistai, pakankamai aiškiai nusako Visuomenės informavimo įstatymas bei Etikos kodeksas. Yra ir tam tikrų nerašytų profesinės etikos taisyklių, pagaliau, lemia ir kiekvieno asmeninės vertybinės nuostatos. Ir, kaip ir kiekviename versle – o žiniasklaida, norime mes to, ar ne, patinka, ar ne – yra verslas – požiūris į klientą, mūsų atvejų – žiūrovą, klausytoją, skaitytoją. Apgaudinėsi – nebepirks. Tiesa, Lietuvoje tai ne visada galioja…
Tęsiant temą apie diplomus ir gerus žurnalistus, tai tarp šių dviejų dalykų gali būti ryšis, tačiau nebūtinai tai yra priežastis ir pasekmė. Ypač – jei kalbėtume apie VU rengiamus žurnalistus: ne kartą ir ne du esu viešai sakęs, kad mano nuomone, tų patalpų langus reikėtų užkalti lentomis. Būtų sutaupyta šildymui ir elektrai, o dar svarbiau – būtų sutaupytas jaunų žmonių laikas.
Ir taip kalbu ne todėl, kad pats esu žurnalistios savamokslis – mano patirtis rodo, kad VU nesuteikia žmonėms, gaunantiems diplomą, tinkamos kvalifikacijos.
Bet labiausiai tai man patiko Jūsų pastaba apie “Dievo malonę”, nors aš tai pavadinčiau įgimtomis savybėmis, nes esu netikintis.
Aš pats, bendraudamas su moksleiviais ar studentais, visada sakau, kad žurnalistika yra amatas ta gerąja prasme. Ir mano pavyzdžiai tie patys: visi galime išmokti piešti, bet ne visi tapsime K.Simonavičiais ar R.Magritte’ais, galime išmokti dainuoti, bet nebūsime A.Mamontovais ir Stingu…
Nes tam, kad būtum geru žurnalistu, reikia ne tik žinių, bet ir tam tikrų įgimtų savybių. Įgytos žinios ir noras tobulėti labai padeda, bet ne visada kompensuoja tų savybių stoką.
Burgis, 2011-03-09 12:15:40
Ačiū, Gerb. Artūrai, gal Jums bus malonu žinoti, kad kol kas (kol kas?) aš visada mėgaujuosi Jūsų kalbomis bei rašiniais…
Artūras Račas, 2011-03-09 16:36:16
Man tikrai malonu tai išgirsti. Ir – nepagalvokite, kad pataikauju, bet tas jausmas abipusis:)
Nors negalėčiau pasakyti, kad visada sutinku su tuo, ką čia perskaitau..
Lio, 2011-03-13 20:11:20
Dziugu, kad ir Arturas Racas, p. Burgi paskaito. O apie Krivickus ir Kudabienes, tai tik , kaip apie olia lia mergaites. Zurnalistika, net nekvepia.
Giedrius, 2011-03-14 19:55:34
Malonu, kad Lietuvoje yra žurnalistų…Pastaruoju metu sunkiai įžiūrimi… Gal girdėjote bent vieno žurnalisto viešas mintis: “Kodėl iš BTV staiga dingo V. Matulevičiaus laida?”, “Kodėl žiniasklaida tyčiojosi iš buvusio VSD darbuotojo A. Beržinio, kuris daugiau kaip 2,5 mėn. badavo tardymo izoliatoriuje?” Jokios informacijos nei radijuje, nei TV…Jokios! Jeigu tokie dalykai nutiktų Baltarusijoje, tai, regis, sužinotumėme per 3-4 val. Lietuvos žurnalistai tikrai pasistengtų;)