Mokomės demokratijos…

2010 m. lapkričio 30 d. LR Seime  priimtas sprendimas, kuriuo patvirtintas naujasis KTU Statutas  ir nurodyta  pertvarkyti Kauno technologijos universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Pirmasis  žingsnis šioje pertvarkoje yra Universiteto Tarybos rinkimai. Taryba, kurią sudarys 11 narių, rinks Universiteto rektorių ir atliks kitas Statute numatytas funkcijas.

Penkis Tarybos narius skirs Švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu , vieną narį skirs Švietimo ir mokslo ministras kartu su KTU Senatu.

Penkis narius išrinks KTU bendruomenė.  Vieną narį rinks  KTU  studentų atstovybė,  tris – dėstytojai ir mokslo darbuotojai ir vieną Universiteto administracija ir kiti darbuotojai.

Tarybos nariai renkami dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų konferencijose slaptu balsavimu.

Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atstovavimo konferencijoje kvota – vienas atstovas nuo 10, Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų atstovavimo konferencijose kvota – vienas atstovas nuo 15 darbuotojų.

Atsakymai

Nepris, 2011-01-05 13:22:35

Panašu, kad priimant sprendimą aktyvią daugumą sudarė socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai.

Atsakymas, 2011-01-05 16:54:41

Nepris: Nesupratau, ką norėjote pasakyti? Ar kad KTU – humanitarinis universitetas, ar kad visi tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovai KTU yra stabilios mumijos būklės (kaip koks Leninas)?.. O jei jūs taip pademonstravote savo požiūrį į humanitarus ir socialinių mokslų atstovus, tai jūs – aukščiausio lygio kvailys (iš tiesų norėjau pasakyti “riebiau” – pats suprasite)!

Baisuoklis, 2011-01-05 18:12:39

Norėtusi man, jog zmones su humanitariniu išsilavinimu neturėtų balsavimo teisės. Galiu argumentuoti.

sonata, 2011-01-05 18:15:21

Baisuokli, būtų labai įdomu:/

loreta, 2011-01-05 18:37:39

Baisuokliui: ai tai va kodėl jau dvejuose rinkimuose nebalsavau:)

Žydrūnas, 2011-01-05 18:47:35

Aš ir norėčiau 🙂

laisvamanis, 2011-01-05 19:20:21

tai kur argumentai, Baisuokli?

Nepris, 2011-01-05 20:05:45

Atsakymas: Jei būtų buvęs nors vienas inžinierius ar fundamentalistas, būtų pastebėję, kad skaičiukai nesueina. Ekonomistams ir edukologams matyt sueina. Tiek tos… aš čia tik metaforiškai sakau. Žmogus neturėtų savo tapatybės riboti niekaip: nei pagal savo specialybę, nei atstovaujamą mokslo šaką, nei kryptį, nei klasę, nei lytį, orientaciją, tikėjimą, tautybę…

Mindaugas, 2011-01-05 20:29:12

skaitau ir nesuskaičiuoju kaip čia taip gaunasi, renka 11, o paskui vos ne 20 gaunasi.

laisvamanis, 2011-01-05 21:26:37

sueina tie skaičiukai.

manau, kad nesusipratimą kelia ši pastraipa

“Penkis narius išrinks KTU bendruomenė. Vieną narį rinks KTU studentų atstovybė, tris – dėstytojai ir mokslo darbuotojai ir vieną Universiteto administracija ir kiti darbuotojai.”

5= 1+3+1

Nepris, 2011-01-05 22:27:03

Techniškai susieina. Ačiū už paaiškinimą. O realiai Taryboje sėdės +- tie patys, kaip visada sėdėjo.

Nepris, 2011-01-05 22:32:30

Atsiprašau už niekam tikusį sąmojį.

Žydrūnas, 2011-01-05 22:39:34

prašom 🙂

Nepris, 2011-01-05 23:24:04

Kitą kartą užvažiuosiu ant tiksliukų, tai bus lygu-lygu. 🙂

Žydrūnas, 2011-01-05 23:45:30

Būsi nesuprastas tada 🙂 ten nėr užvažiavimo 🙂

dominykas, 2011-01-06 00:22:22

Žinau vieną visai marods neblogą anekdotą apie tiksliukus:

– Kuo skiriasi ekstravertas matematikas nuo intraverto matematiko?

– Ekstravertas matematikas kalbėdamas žiūri į pašnekovo batus, intravertas – į savuosius!

pats esu tiksliukas, jei ką.)

Burgis, 2011-01-06 09:31:43

Maniau, kad diskusija pasuks šiek tiek kitu keliu…

*

Man, pavyzdžiui, įdomu, kaip kuriama demokratijos schema: pirmiausia kažkas (kas?) sukuria taisykles, kaip demokratija bus įgyvendinama, o paskui jau reikia griežtai laikytis tų taisyklių. Ką daryti, jei pasirodo, kad pagal tas taisykles realizuota demokratija nėra demokratiška?

***

Priminsiu aksiomą: kai keičiama esama padėtis, pateikiant naujas taisykles, galimi tik du keliai: 1) perversmas, revoliucija, kai kita grupuotė užgrobia valdžią; 2) jokių esminių pokyčių, jei esama valdžia tinkamai parengia padėties „keitimo“ taisykles. Kuris čia variantas?

***

Jei yra klaidų taisyklėse, pavyzdžiui, dėl atstovavimo, tai tas klaidas ištaisyti labai sunku net labai demokratinėje terpėje. Pavyzdžiui, kažkada kažkas kažkaip nutarė, kad Lietuvos Seime turi būti 141 parlamentaras ir kad jie taip ir taip turi būti išrinkti. Kas dabar pakeis tą padėtį, jei parlamentarams ji patinka?

laisvamanis, 2011-01-06 10:00:28

tiesiog taip – pakeisti gali balsuotojai, rinkdami parlamentarus, kurie ims ir pakeis. fantastika, arba nusišnekėjimas… bet rinkimuose dalyvauti reikia

Nepris, 2011-01-06 14:18:32

“…in any bureaucratic organization there will be two kinds of people: those who work to further the actual goals of the organization, and those who work for the organization itself.

Examples in education would be teachers who work and sacrifice to teach children, vs. union representative who work to protect any teacher including the most incompetent.

The Iron Law states that in all cases, the second type of person will always gain control of the organization, and will always write the rules under which the organization functions.”

{“Pournelle’s Iron Law of Bureaucracy”}

giedrius_m, 2011-01-06 14:27:13

O ar reikia keisti šitą padėtį?

Kalbant apie parlamentą, aš visiškai pritariu rinkimų sistemai, nors manau, kad rinkimai vien tik pagal sąrašus būtų geriau (su automatiniu mandato netekimu jei pakeičiama partija). Bet tai nereiškia, kad yra bloga šita sistema – visos turi trūkumus, pliusus ir t.t.

Kalbant apie tarybą, čia grynos demokratijos negali ir neturi būti.

Burgis, 2011-01-06 14:28:03

Nepriui… Jūs – genijus!

Nepris, 2011-01-06 15:41:02

Ką jau čia…

Tai apie antrąjį atvejį Jūsų aksiomoje.

Dėl pirmojo atvejo: jei nauja akademikų klika ar klanas užgrobtų to ar kito universiteto administravimo teises, Aukštasis mokslas nuo to nepasikeistų. Būtų “drakonas mirė — tegyvuoja drakonas”.

Konvencinė formulė “gerai mokykis, baik universitetą, gauk gerą darbą — gyvensi smagiai ir patogiai” jau kuris laikas neveikia. Nesiplėtosiu kodėl.

Universitetininkų mantra “duokit daugiau pinigų ir mes jums duosim daugiau ir labesnio mokslo” baigia veikti, nes jau kelios iš eilės kartos jaunų žmonių yra tų šūkių apvilti — moka vis daugiau, o iš diplomų naudos — vis mažiau.

Taigi, spaudimas pokyčiams pirmiausiai eina iš apačios (darbdavių ir visuomenės nusivylimas, peraugantis į abejingumą ir pyktį) ir iš šono (tarptautinė/internetinė konkurencija).

O pačios iš savęs visos biurokratijos linkusios iki paskutiniųjų ginti status quo.

Demokratija ar nedemokratija — rinkai nesvarbu. Rinka reikalauja tik gerų, realių, gaspadoriškų sprendimų.

Burgis, 2011-01-13 14:16:44

Tai va, pasižiūrėjau, ką mano kolegos išrinko į konferenciją, kuri rinks, skirs…

Nieko naujo po saule, deja.

Nepris, 2011-01-13 15:11:44

🙂

Danguolė, 2011-01-14 01:08:45

Aš ne visai šia tema, bet apie demokratiją 🙂

Pagaliau atnešė pirmąjį šių metų Dialogo nr. Skaitau ir savo akim netikiu: kartu su kitais ir mano tekstas, rašytas čia “Ministro temoje”

Ką jau – vieša erdvė, komentarai.

Tik šiaip įdomu. Jūsų, p. Bronislovai, tai jau straipsnis. Autorių teisės. Turbūt atsiklausė?

Burgis, 2011-01-14 09:05:20

Danguolei ir kt.: nesmagu man rašyti, bet turiu atsiprašyti ir Jūsų, ir visų kitų svetainės lankytojų. Vakar man pačiam buvo lengvas šokas, kai pamačiau tai savaitraštyje. Ne, niekas man nė žodeliu apie tai neužsiminė!

*

Su žmona diskutavau, kaip vertinti tokį „Dialogo“ žingsnį. Iš vienos pusės, visa, kas yra žiniatinklyje jau yra vieša. Iš kitos pusės, mano automobilį galite pamatyti mieste, bet nemanau, kad galėtumėte prie jo prieiti ir, pavyzdžiui, glostyti… Kitaip pažiūrėjus – blogio nei aš, nei komentatoriai dėl to išspausdinimo nepatiria, tiesa? Aš turbūt galiu net didžiuotis savimi ir jumis?

*

Dar kitaip pažiūrėjus – gal labai sunku tam leidiniui? Padėkime… Ačiū.

Nepris, 2011-01-14 12:07:44

Teisininkai suformuluotų geriau, bet keli pastebėjimai:

  1. Be pakeitimų publikuojant kažkokias čia paskelbtas mintis (komentarus vadinti “turiniu” arba “kūriniais” būtų kiek per skambu), geras tonas reikalauja bent neformaliai atsiklausti, juolab, kad redakcija su gerb. svetainės šeimininku bendradarbiauja.

  2. Kiekviena svetainė gali turėti Autorinių teisių ir kūrinių panaudojimo nuostatas. Kai tokių nerasta, tai galioja principas “kas neprikalta, tas — visų”.

  3. Autorystė ir viešumas yra skirtingi dalykai. Žurnalistinė etika reikalauja nurodyti šaltinį, net kai jis viešas. Kitaip leidinį galima apkaltinti plagiavimu. Amerikoj entuziastų teistis — daugiau nei uodų prie pelkės, už tai ten rimčiau į tai žiūrima.

  4. Man tai nerūpi visai — gi ant nosies pavasaris!